Chirurginis krūties vėžio gydymas

Atliekamos krūtį tausojančios (išsaugančios) ir visos krūties pašalinimo operacijos. Chirurginės operacijos apimtis priklauso nuo naviko dydžio, jo vietos krūtyje, ligos stadijos.

Krūtį tausojančios (išsaugančios) operacijos.


Krūties navikas pašalinamas chirurginiu būdu kartu su juo pašalinant maždaug 2 cm aplink jį esančių sveikųjų krūties audinių. Šios operacijos metu pašalinama nedidelė krūties audinio dalis – lieka nedidelis randas ir nežymi įduba krūtyje.



Visą pašalintą operacinę medžiagą mikroskopu ištiria patologas – svarbu įsitikinti, ar kartu su naviku pašalintuose sveikuosiuose audiniuose nėra įsiskverbusių vėžio ląstelių, t. y. siekiama nustatyti, ar pašalintojo audinių segmento „kraštai švarūs“.
Jei pašalinto audinių segmento kraštuose aptinkama vėžio ląstelių, yra didelė ligos atsinaujinimo tikimybė. Tuomet atliekama pakartotina operacija – pašalinamas didesnis audinių segmentas, kartais visa krūtis.
Po tausojančių operacijų paprastai atliekama likusios krūties dalies radioterapija.

Kvadrantektomija

Tai panašiai atliekama operacija, tik šalinama daugiau audinių – ketvirtoji krūties dalis su naviku. Susidaręs po operacijos krūties defektas labiau pastebimas, kai krūtys mažos. Po kvadrantektomijos paprastai taip pat atliekama likusios krūties dalies radioterapija.



Kvadrantektomijos su radioterapija privalumai

  • Gydymo efektyvumas nenusileidžia mastektomijos efektyvumui.
  • Krūtis išlieka beveik nepakitusios formos, lieka nežymus randas.
  • Nėra ryškaus kūno defekto, moteris gali intymiai bendrauti nesivaržydama.

Kvadrantektomijos su radioterapija trūkumai:

  • Atliekant radioterapiją reikia keletą savaičių kasdien ateiti į ligoninę švitintis. Radioterapijos metu ir kurį laiką po jos juntami pašaliniai gydymo poveikiai.
  • Moterys jaudinasi, kad paliktoje krūties dalyje gali būti likę vėžio ląstelių. Tačiau vėžio atsinaujinimo rizika šiuo atveju nėra didesnė nei po mastektomijos.
  • Radioterapija sukelia šalutinius poveikius: skausmingumą pažasties srityje, pažeidžia plaučius, pakinta krūties apimtis.

NEPALPUOJAMŲ NAVIKŲ CHIRURGIJA

Kai krūtyse mamografinio tyrimo metu ar ultragarsu aptinkami labai nedideli, 1–2 mm skersmens neapčiuopiami mazgeliai, vadinamieji kalcinatai, jų vieta krūtyje gali būti pažymima panaudojant mamografiją, ultragarsą. Chirurgui tai padeda tiksliai pašalinti šiuos pakitimus. Kalcinatus pažymi gydytojas radiologas: kai kontroliuojant ultragarsu ar rentgenu adata pasiekiamas mazgelis, į jos spindį įkišama vedlinė vielutė, kuri adatos spindžiu nustumiama iki mazgelio, adata ištraukiama. Krūtyje lieka vielutė, kurios galas įsmigęs į norimą pašalinti mazgelį. Operacijos metu chirurgui pašalinus krūties segmentą, šis peršviečiamas rentgenu, kad būtų įsitikinta, ar operacija atlikta tiksliai – pašalintame krūties audinyje turi būti matoma vedlinė vielutė. Po to operacinė medžiaga siunčiama į patologijos laboratoriją.



Mastektomija

Visos krūties pašalinimo operacija. Modifikuota radikali mastektomija - tai chirurginė inervencija, kurios metu šalinama krūtis su naviku ir "išvaloma" pažasties duobė, išsaugant už krūties esančius krūtinės raumenis , pažasties duobės nervus ir kraujagysles.



Paprasta mastektomija – pašalinama tik visa krūtis.
Radikali mastektomija – šalinama visa krūtis su už krūties esančiais raumenimis bei visi limfmazgiai. Šios apimties operacija atliekama retai.
Krūties atkuriamoji operacija (krūties rekonstrukcija) gali būti atliekama iškart po mastektomijos arba vėliau, praėjus tam tikram laikui.

Mastektomijos privalumai:

  • Paprastai po mastektomijos radioterapija netaikoma, išvengiama šalutinių radioterapijos poveikių.
  • Yra galimybė atlikti krūties rekonstrukciją.

Mastektomijos trūkumai:

  • Visos krūties pašalinimas sukelia moteriai stresą.
  • Šis kūno defektas sukelia nepasitikėjimą ir trukdo intymų bendravimą.


Limfmazgių ištyrimas


Bet kokios krūties operacijos metu paprastai šalinami tos pačios pusės pažasties limfmazgiai. Yra maždaug 20 limfmazgių vienoje pažastyje, nors kiekvienu atveju jų kiekis gali būti šiek tiek skirtingas. Atliekamas visų pašalintųjų limfmazgių mikroskopinis ištyrimas, siekiant nustatyti, ar tarp jų yra pažeistų vėžio. Nuo tyrimo rezultatų priklauso, ar greta operacijos reikės dar kito gydymo – radioterapijos, chemoterapijos, hormonoterapijos.
Jei pašalinami visi pažasties limfmazgiai, ateityje yra rankos patinimo, t. y. limfedemos rizika dėl sutrikdyto limfos nutekėjimo. Ranka tinti gali pradėti praėjus keliems mėnesiams ar keleriems metams po operacijos. Rankos limfedema atsiranda dažniau, kai operacijos metu pašalinami visi pažasties limfmazgiai arba kai po dalies limfmazgių pašalinimo likusieji buvo veikiami radioterapija.
Sarginio limfmazgio biopsija
Limfmazgis, esantis arčiausiai krūties naviko į kurį pirmiausia smulkiosiomis limfagyslėmis nukeliauja vėžinės ląstelės iš pirminio piktybinio židinio, vadinamas sarginiu (sentinentiniu) limfmazgiu. Dar prieš operaciją nustačius, ar šiame limfmazgyje yra ar nėra vėžio ląstelių, galima nuspręsti, ar reikės šalinti visus kitus pažasties limfmazgius. Jei sarginiame limfmazgyje vėžio ląstelių nėra, tai jų nebus ir kituose limfmazgiuose, todėl pakanka atlikti tik krūties naviko pašalinimo operaciją. Po tokios operacijos mažiau skauda žaizdą, joje nereikia palikti audinių drenavimo vamzdelių, gerokai mažesnis rankos limfedemos pavojus. Jei sarginiame limfmazgyje vėžio ląstelių yra, jų gali būti ir kituose limfmazgiuose, todėl krūties operacijos metu šalinami ir kiti pažasties limfmazgiai arba po operacijos skiriama radioterapija.

Atliekant sarginio limfmazgio biopsiją, pirmiausiai nustatoma šio limfmazgio vieta. Operacijos pradžioje į krūties naviko sritį sušvirkščiama nedidelis kiekis radioaktyvaus skysčio arba mėlynos spalvos dažo medžiagos. Šios medžiagos limfagyslėmis pirmiausia patenka į sarginį limfmazgį. Jei naudojama radioaktyvioji medžiaga, pažasties limfmazgiai skenuojami specialiu aparatu. Aparatas fiksuoja, kur susikaupė radioaktyvioji medžiaga. Tuomet chirurgas žino, kur atlikti sarginio limfmazgio biopsiją. Jei naudojama dažo medžiaga, dažas pirmiausiai susikaupia sarginiame limfmazgyje ir jį nudažo mėlyna spalva – chirurgas atlieka šio limfmazgio biopsiją. Vienu ar kitu būdu atlikus biopsiją, sarginį limfmazgį patologas ištiria mikroskopu ir nustato, ar jis pažeistas vėžio.



Krūties plastinės rekonstrukcinės operacijos:

  • Krūties augmentacinė mamoplastika: Implantai (espanderiai, protezai)
  • Krūties redukcinė mamoplastika
  • Krūties rekonstrukcija Implantai (espanderiai, protezai)
  • Vietiniai audiniai
  • Odos raumenų lopai